Ką būtina žinoti apie turto dalybas skyrybų atveju?

Dažnai žmonės svarstydami apie skyrybas susiduria su nežinomybe, kuri sukelia baimės jausmą ir abejones: “kas manęs laukia?”

Todėl, teisinėje praktikoje kasdien sulaukiame daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis. Suprantant šios temos aktualumą ir problematiką kiekvienam, mąstančiam apie skyrybas, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kaip po santuokos nutraukimo dalinamas su paskola įsigytas būstas?

Santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio. Dažniausios galimybės pasidalinti su būsto paskola įgytą gyvenamąjį būstą:

  • Būstas parduodamas, paskola grąžinama, pelningo pardavimo atveju likusios lėšos dalinamos tarp sutuoktinių.
  • Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam. Kitas sutuoktinis dovanoja iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašo piniginės kompensacijos.
  • Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą. Tokiu atveju sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis mokės mėnesines įmokas, tačiau prieš kreditorių abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą.
  • Būsto nuosavybė pereina sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir, kurio būsto pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti. Tačiau, sutuoktiniai prieš kreditorių ir toliau abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą.

Kaip skyrybų atveju dalinamas turtas, kurį vienas iš sutuoktinių turėjo iki santuokos?

Galioja bendra taisyklė, jog iki santuokos abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Tačiau, kaip ir kiekviena taisyklė turi išimčių, būtent dėl kurių praktikoje ir kyla daugiausiai klausimų.

  • Jei būstas įgytas dovanojimo, paveldėjimo, ar pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu  iki santuokos ir priklausęs vienam iš sutuoktinių, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), toks turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu. Tokio turto dalyboms vertinamasis kriterijus bus indėlis ir sukurta vertė.
  • Jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto, skyrybų atveju santuokoje/bendro ūkio vedimo metu sumokėta kredito suma dalijama pusiau, ir kitam sutuoktiniui išmokama kompensacija, kuri sudaro pusę sumokėtų įmokų santuokos metu/bendro ūkio vedimo metu.

Kaip skyrybų atveju dalinamas turtas, kurį vienas iš sutuoktinių įgijo santuokos metu?

  • Santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sutartyje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams. Taigi, toks turtas skyrybų atveju nėra dalintinas ir lieka asmenine nuosavybe tam sutuoktiniui, kuriam toks turtas skirtas;
  • Po santuokos nutraukimo asmenine sutuoktinio nuosavybe lieka turtas, kuris įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Turto prigimtį ir pobūdį turi pagrįsti rašytiniai įrodymai, išimtinais atvejais galima remtis ir liudytojų parodymais. Tokio turto dalybų pavyzdys galėtų būti atvejis kai sutuoktinis parduoda paveldėtą turtą, ir vietoj to - nusiperka kitą. Toks turtas santuokos pabaigoje nėra dalintinas.
  • Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) lieka tam sutuoktiniui, kuris disponuoja daiktais;
  • Lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, moralinė žala, ar kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, lieka tam sutuoktiniui, kurio vardu gautos lėšos.

Kokiais atvejais galima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo?

  • Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik labai išimtinais atvejais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį. Taip pat bendro gyvenimo trukmę, jų amžių, sveikatą, turtinę padėtį, asmeninį indėlį į bendro turto sukaupimą bei kitas teismo pripažintas svarbiomis aplinkybes.
  • Svarbu paminėti, jog neužtenka vien tik konstatuoti tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas. Svarbu nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, ar vaiko interesus. Vadinasi, praktikoje tik labai išimtinais atvejais ir esant pakankamai aiškiems kriterijams, galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Kokie praktikoje pasitaiko dažniausi atvejai, kuomet galima nukrypti nuo lygių dalių principo?

  • Vienas iš tokių atvejų gali būti, kai vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo ir žinios iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.
  • Kitas atvejis praktikoje sudarantis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, gali būti kai sutuoktiniai daug metų gyveno išsiskyrę. Tuomet vienas iš sutuoktinių rūpinosi turtu, išlaikė jį, remontavo, o kitas sutuoktinis, kuris gyveno atskirai neprisidėjo prie tokio turto pagerinimo.

Ar galima nukrypti nuo lygių dalių principo, remiantis tuo, kad su vienu iš sutuoktinių nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta?

  • Deja, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Ar skyrybų atveju sutuoktiniui, kuris santuokos metu dirbo mažai arba niekada nedirbo, priklauso santuokoje įgyto turto dalis?

  • Dažnai susiduriame su atveju, kuomet vienas iš sutuoktinių bando manipuliuoti kitu sutuoktiniu, jog santuokos nutraukimo atveju pastarajam niekas nepriklauso. Tokiu būdu įbaugintas sutuoktinis bijo pasiryžti pokyčiams. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo atveju pajamų skirtumai santuokoje yra nesvarbūs – vienas gali labai daug dirbti, kitas visiškai nedirbti, bet pajamos bus vertinamos kaip bendros. Net jei kitas sutuoktinis niekados nedirbo, vis tiek teismas pripažins jo indėlį į šeimą (pvz. auginant vaikus, tvarkant namus, darant valgyti) ir priteis dalį santuokos metu įgyto turto.

 

Atkreipiame dėmesį, jog šiame straipsnyje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija. Ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios konsultacijos siūlome pateikti užklausą ir mes su Jumis susisieksime bei pateiksime patį geriausią pasiūlymą atitinkantį Jūsų lūkesčius.